Ugdymo sistema

Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. sporto klube „Budora“ įdiegėme vieningą ugdymo sistemą, apimančią ugdymo proceso organizavimą, įgyvendinimą bei ugdymo kokybės užtikrinimą. Į sportinio ugdymo programą yra įtrauktos šios pagrindinės veiklos: treniruotė, teorinis mokymas treniruotės metu, dalyvavimas varžybose, kontrolinių normatyvų, testų laikymas.

Ugdymo sistemos tikslas – per karatė didinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei formuoti pozityvų jų požiūrį į fizinį aktyvumą kaip į vieną iš sveikatos stiprinimo priemonių, stiprinti jų psichologinį pasirengimą, ugdyti moralines vertybes, asmenines, socialines ir kitas kompetencijas, į klubo auklėtinių sportinį ugdymą įtraukti ir jų tėvus, supažindinant juos su ugdymo procesu bei fizinio aktyvumo nauda. Visų grupių ugdymas yra organizuojamas vadovaujantis kiekvieno lygio ugdymo programa visam sezonui bei detaliu kiekvieno sezono mėnesio treniruočių planu.

Ugdymo sistema sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu, Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijomis, kitais švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais, Sporto klubo sukaupta karatė ir fizinio ugdymo patirtimi, specialistų sporto psichologijos, fizinio rengimo specialistų ir patyrusių karatė trenerių rekomendacijomis.

Formuodami sportinio ugdymo grupes vieniems mokslo metams (sezonui) atsižvelgiame į ugdytinio amžių, ugdymo įstaigą, kurioje ugdytinis mokosi, gyvenamą vietą, sportavimo ir dalyvavimo varžybose patirtį, turimą diržą. Toje pačioje sportinio ugdymo grupėje gali sportuoti įvairaus amžiaus (galimas amžiaus skirtumas ne daugiau kaip 1- 3 metai), panašaus fizinio pasirengimo mergaitės ir berniukai, turintys vienodus arba skirtingus diržus. Sportinio ugdymo grupės pagal karatė ir fizinio pasirengimo lygį yra skirstomos į:

• Pradinio rengimo (rekomenduojama treniruotis 2 kartus per savaitę):

  Karatė mažyliams

  – rekomenduojama treniruočių trukmė: 45 min;

  Karatė pradedantiesiems

  – rekomenduojama treniruočių trukmė: 60 min;

  Karatė sportuojantiems

  – rekomenduojama treniruočių trukmė: 60 min;

• Meistriškumo ugdymo (rekomenduojama treniruotis ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę):

  Karatė pažengusiems

  – rekomenduojama treniruočių trukmė: 60 min;

• Aukšto meistriškumo ugdymo grupes (rekomenduojama treniruotis ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę):

  Karatė klubo rinktinė U14

  – rekomenduojama treniruočių trukmė: 90 min;

  Karatė klubo rinktinė N14

  – rekomenduojama treniruočių trukmė: 90 min.

Sporto klube organizuojamų treniruočių struktūra yra sudaryta iš:

• Pasisveikinimo ir susikaupimo.

• Pasiruošimo: ugdytinių supažindinimas su treniruotės tikslais.

• Pramankštos: šios dalies tikslas paruošti kūną fiziniam krūviui.

• Apšilimo: šios dalies tikslas paruošti kūną sunkesnei fizinei veiklai.

• Pagrindinės dalies: ši dalis skirta sunkiausiems, aukšto intensyvumo pratimams atlikti bei turi atspindėti treniruotės temą. Šioje dalyje pratimai ar jų serijos turi būti derinamos su laiku poilsiui arba atsistatymui po jų.

• Baigiamosios dalies: šios dalies tikslas atsigauti po fizinio krūvio, taip pat apžvelgti įvykusią treniruotę.

• Susikaupimo ir atsisveikinimo.

Ugdymo procesas vykdomas laisvalaikiu: po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis, atostogų ir vasaros metu. Ugdytinių priėmimą į grupes vykdome per visus metus, jei yra tokios galimybės, t. y. laisvų vietų grupėse.

Skatiname ugdytinius: pasitikėti savo jėgomis, būti drąsiais, užsispyrusiais, ambicingais ir siekti užsibrėžtų tikslų (iškeliant tikslus kiekvienam treniravimosi mėnesiui, visam sezonui ar net keliems sezonams bei siekiant tų tikslų įgyvendinimo ir stebint progresą).

Ugdome pagarbą treneriams, teisėjams bei kitiems ugdytiniams, klubo nariams ir priešininkams (mokant karatė etiketo, diegiant pagarbaus kovotojo taisykles, pateikiant vaikams realių pavyzdžių apie pagarbą kitiems).

Mokome ugdytinius būti sąžiningais ir atsakingais.

Fizines savybes treniruojame atsižvelgdami į sportininkų grupių bei amžiaus kategorijas:

• Mažylių

  fizinis rengimas apsiriboja bendru krūviu visam kūnui, vaikams būtinas „fizinis išsikrovimas“, svarbu lavinti vaikų koordinaciją, pusiausvyrą ir vikrumą. Žaidybiniai pratimai, nesunkios (t.y lengvai paaiškinamos) fizinės užduotys. Komandinės užduotys, gera nuotaika, teigiamos emocijos vaikus veikia kaip motyvacija, tuomet ir fiziškai jie bus aktyvesni.

• Pradedančiųjų

  grupėse akcentuojamas bendro kūno raumenyno stiprinimas, “pamatų” statymas. Pratimai atliekami su savo kūno svoriu, ištvermės pratimai, daug aktyvių ir skirtingų užduočių. Tokie pratimai lavina visą kūną, gerina raumenyno ištvermę, fizinio krūvio toleranciją.

• Sportuojančiųjų

  fizinės užduotys ir pratimai kompleksiniai, gali būti iš kelių dalių, sudėtingesni. Į „racioną“ įtraukiami paprasti pratimai su papildomomis priemonėmis. Būtinai tęsiamas treniravimas su savo kūno svoriu, sunkinant užduotis.

• Pažengusiųjų

  grupėse tęsiami ir sunkinami pratimai su savo kūno svoriu. Sudėtingesni pratimai naudojant papildomas priemones. Daug dėmesio skiriama jėgos, ištvermės ir greičio lavinimui.

• Rinktinės

  grupėse sportininkai lavina pusiausvyrą, koordinaciją, vikrumą, greitį, jėgą, ištvemę, sprogstamąją jėgą ir jėgos ištvermę. Skiriami individualūs pratimai kiekvieno sportininko silpnųjų vietų stiprinimui/korekcijai.

Skatiname ugdytinius būti atkakliems, nepasiduoti sunkiais momentais, įveikti įtampą, (mokome nepasiduoti treniruotėse, įveikti fizinio kontakto baimę varžybose kai būna sunku/jaučiamas fizinis skausmas, užduodant ugdytiniams atitinkamų fizinių bei psichologinių jėgų reikalaujančias užduotis).