Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, reguliarus fizinio pasirengimo ir fizinio aktyvumo testavimas turėtų būti laikomas visuomenės sveikatos prioritetu (Kolimechkov 2017). Mokslininkų teigimu, fizinių savybių testavimas yra svarbus vaikų treniruočių proceso ir sveikatos stebėjimo elementas (Keating et al., 2018; McCormack et al., 2020), kurį galima panaudoti jų sveikatai palaikyti ir gerinti. Be to, reguliarus fizinių savybių vertinimas tam tikrais laiko momentais gali nustatyti treniruočių efektyvumą, padėti priimti sprendimus, sudarant treniruočių programas ir talentų paieškos strategijas (McCormack et al., 2020).

Vaikų fizinio pajėgumo matavimai gali padėti ugdyti teigiamą vaiko požiūrį į kūną, suteikti vaikams žinių apie savo fizinę būklę, stiprinti vaikų poreikį išlaikyti ir gerinti savo pajėgumą.  Taip pat tai gali paskatinti tėvus labiau domėtis savo vaikų fiziniu pajėgumu, jo stiprinimo būdais bei priemonėmis. Be to, fizinio pasirengimo testai gali parodyti individualius žmogaus ar tam tikro sluoksnio žmonių sveikatos sutrikimus. (Volbekienė ir Kavaliauskas 2002).

Pavyzdžiui, jeigu vaiko testo kojų raumenų jėgai matuoti („šuolis į tolį iš vietos“) rezultatas prastas, tai rodo, kad vaikas turi silpnai išsivystą bendrą ir kojų raumenyną, kas, atitinkamai, gali sąlygoti prastą vaiko laikyseną. Remiantis šia informacija galima prognozuoti didesnį kaulų mineralų tankio mažėjimą suaugusiems. Taip pat, maža kojų raumenų jėga neužtikrina viršutinės kūno dalies stabilumo, greičiau pavargstama vaikštant, bėgiojant, žaidžiant. Vaikams ir paaugliams, turintiems silpnai išsivystytą kojų ir bendrą raumenyną (jei to nesąlygoja kokie nors fiziniai sutrikimai) galima sustiprinti papildomomis raumenų treniruotėmis.

Remiantis Wood (2015), testavimo sesijos gali suteikti sportininkui supratimą apie tai, koks yra jo fizinio pasirengimo lygis programos pradžioje ir pabaigoje. Pradinį fizinio pasirengimo lygį yra ypač svarbu žinoti, jei ruošiamasi pradėti naują treniravimo etapą. Vėlesni testai turėtų būti suplanuoti kiekvieno naujo etapo pabaigoje ir pradžioje.

Spalio-lapkričio mėn. įgyvendindami Sveiktos ministerijos inicijuoto projekto veiklas, su fizinio rengimo trenerio Ričardo Pupeikio pagalba išbandėme vaikų fizinio pasirengimo įvertinimą. Vertinimas parodė ne tik pagerėjusius vaikų rezultatus, bet ir vaikų didesnį įsitraukimą. Tad tai paskatino mus nepriklausomo vertinimo galimybes tyrinėti toliau. Todėl vasario-kovo mėn. treniruotėse Ričardas Pupeikis, į pagalbą pasitelkęs trenerius Tomą Lukaitį bei Edit Abraham, atliko pakartotinį testavimą 20-yje sportininkų grupių ir įvertino 250-ies klube sportuojančių vaikų fizines savybes, vaikų fizinio pasirengimo vertinimą tose pačiose grupėse pakartojome ir gegužės mėnesį.

Apibendrindamas vasario testavimo rezultatus treneris Ričardas pasakojo, kad nors su grupėmis dirbo skirtingi klubo treneriai, to paties amžiaus grupių rezultatai buvo panašūs, o kai kurie rezultatai - beveik identiški. Taip pat fizinio rengimo treneris pastebėjo, kad matyti aiškus fizinių savybių gerėjimas didėjant sportininkų amžiui.

"Mane sužavėjo ne tik vaikų motyvacija, bet ir karatė trenerių įsitraukimas - dauguma jų ypač energingai palaiko savo treniruojamus vaikus testavimo metu ir detaliai analizuoja užfiksuotus rodiklius," - džiaugėsi Ričardas Pupeikis apibendrindamas gegužės mėnesio rezultatus. – „Maloniai stebino ir treneriai,  kurie per 3 mėnesius susifokusavo į silpnąsias savo auklėtinių vietas, papildomai joms skyrė dėmesio ir pagerino rezultatus. Pavyzdžiui trenerė Aušra Petkuvienė treniruočių pabaigoje vaikams duodavo šuoliukų per salę ir šioje grupėje beveik visi vaikai pagerino šuolio rezultatus.“

Vaikų motyvaciją sportuoti, mokslininkų (Wiersma ir Sherman 2008) teigimu, gali padidinti reguliarus ir tinkamai atliekamas fizinio pasirengimo testavimas: sportininkai suvokia savo kompetencijas, patiria malonumą, bei orientuojasi į aiškų tikslą - pagerinti savo rezultatus kito testavimo metu.

Šiuos mokslininkų teiginius apie vaikų motyvacijos didėjimą, patvirtina ir trenerio Ričardo Pupeikio įžvalgos po dviejų testavimo etapų. Ričardo teigimu, testai labai sudomina ir įtraukia visus vaikus, jie daug klausinėja, domisi, kada bus atliekamas kitas testavimas, visi labai rimtai žiūri į užduotis, kurias skiria testavimą atliekantis treneris. 

„Antro testavimo metu pastebėjau vaikų ir jų trenerių norą pagerinti pirmo testavimo rezultatus, vaikai stengėsi ir paskutiniųjų pagerinti savo rezultatus, o treneriai savo auklėtinius palaikė motyvuodami daugiau visko padaryti,“ – pasakoja Ričardas. – „Vaikai pagerinę savo rezultatus labai džiaugėsi ir laukė, kol galės tėvams papasakoti, kiek atsispaudimų padarė. Taip pat maloniai nustebino vaikai, kuriems nepasisekė dėl įvairių užduočių pagerinti rezultato, jie pasakojo savarankiškai darysiantys pratimus, kad kitą kartą rezultatai būtų geresni.“

Straipsnis parengtas remiantis žemiau išvardintais šaltiniais bei sporto klubo „Budora“ trenerių Ričardo Pupeikio, Tomo Lukaičio bei Edit Abraham atliktų vaikų fizinio pasirengimo vertinimo duomenimis ir įžvalgomis:

1. Keating, X. D., Smolianov, P., Liu, X., Castro-Piñero, J., & Smith, J. (2018). Youth fitness testing practices: Global trends and new development. Sport J, 21(1).
2. Kolimechkov, S. (2017). Physical fitness assessment in children and adolescents: A systematic review. European Journal of Physical Education and Sport Science.
3. McCormack, S., Jones, B., Scantlebury, S., Rotheram, D., & Till, K. (2020). “It’s important, but It’s not everything”: practitioners’ use, analysis and perceptions of fitness testing in academy rugby league. Sports, 8(9), 130.
4. Volbekienė, V., & Kavaliauskas, S. (2002). Eurofitas. Fizinio pajėgumo testai, metodika. Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo rezultatai. Metodikos knyga sporto specialistams, pedagogams, medicinos darbuotojams, sportuotojams.
5. Wood R. (2015). Topend Sports’ Fitness Testing Guide.
6. Wiersma, L. D., & Sherman, C. P. (2008). The responsible use of youth fitness testing to enhance student motivation, enjoyment, and performance. Measurement in Physical Education and Exercise Science, 12(3), 167-183.