Moksleivių gyvensenos tyrimų rezultatai patvirtina, kad fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos įpročius būtina ugdyti nuo ankstyvo amžiaus, įtraukiant vaikų tėvus, suteikiant jiems reikalingų žinių apie vaiko fizinį ir socialinį ugdymą. Vaikų ir jaunimo sveikos gyvensenos įpročių ugdymą svarbu pradėti nuo atsakymo į klausimą, kas yra sveika gyvensena. Yra daug skirtingų sveikos gyvensenos apibrėžimų, tačiau mums patraukliausias pasirodė šis: sveika gyvensena – tai subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, psichinė pusiausvyra, bendra organizmo būklė bei žalingų įpročių nebuvimas. Šiuo apibrėžimu ir remsimės kalbėdami apie vaikų ir jaunimo sveikos gyvensenos įpročių ugdymą.

Šiame straipsnyje apžvelgsime mūsų klubo patirtį ir įžvalgas iš pokalbių su skirtingo amžiaus vaikais apie fizinio aktyvumo naudą, sveikatai palankią mitybą ir emocinę sveikatą.

Teigiama, jog sveikatos ugdymo esmė yra tai, ką žmonės daro, kad būtų sveiki, o ne tai, ką žino apie sveikatą. Lietuvos sporto universiteto specialisčių teigimu, bet kurio amžiaus vaikai sveikos gyvensenos užsiėmimų metu turėtų būti skatinami aktyviai dalyvauti, tartis, diskutuoti, vertinti. Vaikai geriau priima teigiamus dalykus, todėl reikėtų stengtis akcentuoti sveiko gyvenimo būdo pranašumus ir vengti gąsdinimo, moralizavimo. Vaikas turi suprasti ir tikėti, kad daug lemia jo paties pastangos.

Ikimokykliniame amžiuje ir pradinėse klasėse efektyviausiais laikomi įvairūs praktiniai metodai tokie, kaip įvairių užduočių atlikimas, praktinis demonstravimas, eksperimentai, diskusijos, išvykos, trumpų informacinių ir edukacinių vaizdo įrašų sveikos gyvensenos temomis  peržiūros ir jų aptarimas su vaikais, kt. Aukštesniųjų klasių mokiniai (11-18 metų) supažindinami su sudėtingesnėmis sveikatos ugdymo koncepcijomis, skatinant kritinį mąstymą bei praktinio žinių pritaikymo būdų panaudojimą.

Šių Lietuvos sporto universiteto specialisčių rekomendacijų nauda „Budoros“ treneriai galėjo įsitikinti praktiškai. Remdamiesi vidinių mūsų klubo ir išorinių ekspertų parengta medžiaga, treneriai Vilniaus Baltupių progimnazijoje sportuojantiems vaikams vedė trumpus užsiėmimus apie sveiką gyvenseną, dalinosi savo asmenine patirtimi ir visi kartu diskutavo apie mitybą, emocinę sveikatą ir fizinį aktyvumą.

Visi treneriai sutartinai tvirtina, kad edukaciniai užsiėmimai vaikams buvo įdomūs ir naudingi. Po užsiėmimų vaikai pasakojo treneriams, jog stengiasi mažiau valgyti saldumynų, prieš treniruotę nevalgyti traškučių, pasakojo, kiek laiko leidžia lauke ir yra fiziškai aktyvūs. Užsiėmimuose dalyvavusių vaikų tėvai pastebi, jog vaikai dažniau pagalvoja apie tai, kas sportininkams “galima”, o kas “negalima”, bando kelti sau sportinius tikslus.

Sporto dalies vadovė ir karatė trenerė Brigita Gustaitytė pasakoja su mokiniais kalbėjusi įvairiomis temomis kiekvienos treniruotės metu. „Aptardavome pavyzdžius, aš pasidalindavau savo patirtimi ir iš karto pritaikydavome žinias praktikoje,“ – sako Brigita. – „Manau, kad informacija išgirsta treniruočių metu ir iš trenerio, kuris dažnai vaikui yra autoritetas, įsimena daug geriau ir atrodo daug svarbesnė.“

Brigitos žodžius patvirtina ir vieno iš vaikų mamos žodžiai. Ji pastebi, kad vaikas geriausiai įsiminė informaciją apie mitybą. „Nors tuos pačius dalykus tėvai jau yra sakę n kartų, bet užteko kartą išgirsti tą patį iš trenerės ir iškart priėmė tos informacijos svarbą“, – pasakoja mama.

Pasak fizinio rengimo trenerio Ričardo Pupeikio, tokie edukaciniai užsiėmimai atneša vaikams naudos, vaikai sužino naujų dalykų apie sveiką gyvenseną ir bando tas žinias pritaikyti praktikoje. Treneris pastebi, kad visomis temomis vaikai turėjo daug klausimų, o tai rodo, kad vaikams tikrai buvo įdomu kalbėtis šiomis temomis. „Pavyzdžiui, pasikalbėdavome apie tai, ką visi valgėme pusryčiams ir su vaikais aptardavome, ar tai yra sveiki pusryčiai, ar reikėtų kažką pakeisti,“ – dalinasi Ričardas. – „Sunkiausiai sekėsi kalbėtis apie emocijas, nes mano grupėse yra paauglių berniukų, kuriems nejauku apie tai kalbėti“. 

Su mažiausiųjų grupėmis dirbusi trenerė Aušra Petkuvienė pastebėjo, jog po užsiėmimų vaikai buvo pasiryžę valgyti mažiau saldumynų ir su džiaugsmu pasakojo, kiek laiko buvo fiziškai aktyvūs, dalinosi, ką valgė pusryčiams. “Visiems vaikams išties patiko, o artėjant antrajam testavimui mačiau (aut. pastaba vaikams buvo vedami ne tik edukaciniai užsiėmimai, bet ir testuojamas jų fizinis pasirengimas), kaip nuoširdžiai vaikai stengėsi pagerinti savo rezultatus,” – pasakoja Aušra.

Pokyčius vyresnių vaikų požiūryje rodo ir trenerių prieš bei po edukacinių užsiėmimų atliktos apklausos, kuriose vaikų teiravomės, ką jie žino apie fizinio aktyvumo naudą. Pirmosios apklausos rezultatai parodė, kad vaikų žinios apie fizinį aktyvumą nėra stiprios – tik 44,3% atsakymai į pateiktus klausimus buvo teisingi. Mažiausiai vaikų (29%) teisingai įvardijo 3 pagrindines fizinio aktyvumo rūšis, daugiausiai (54%) vaikų teisingai atsakė į klausimą apie fizinio aktyvumo naudą kūnui.

Apibendrindamas antrosios apklausos, kuri buvo atlikta po edukacinių užsiėmimų, duomenis treneris Ričardas pastebėjo, kad rezultatai yra ženkliai geresni – šioje apklausoje teisingi atsakymai sudarė 72,64%. “Įdomu tai, kad antroje apklausoje taip pat mažiausiai teisingų atsakymų surinko klausimas kokios yra 3 pagrindinės fizinio aktyvumo rūšys? (56%), geriausiai (85%) vaikai atsakė į klausimus, kas yra fizinis aktyvumas ir kiek minimaliai per dieną rekomenduojama būti fiziškai aktyviam,” – sako Ričardas. – “Tai labai geras ženklas, nes šie klausimai ir yra pagrindiniai.”

Vaikų įsitraukimas ir jų apklausos rezultatai, tėvų nuostaba ir pozityvi trenerių patirtis užsiėmimuose džiugina bei motyvuoja toliau ieškoti įdomių sprendimų, idėjų, kaip dalintis su vaikais ir jų tėvais žiniomis apie sveiką gyvenseną. Suprantama, kad vaikų sveikos gyvensenos įpročius pavyks ugdyti sėkmingiau, jei ugdymo procese aktyviai dalyvaus ne tik vaikai ir jų treneriai, bet ir tėvai bei kiti šeimos nariai.