Sportininko mityba: ar spurgos turi vietą lėkštėje?
Kai pagalvojame apie profesionalių sportininkų mitybą, dažnai prieš akis iškyla labai asketiškas įvaizdis: pridėtinis cukrus ir greitas maistas – tabu, o kasdieniame misto racione – vien tiktai sausa vištienos krūtinėlė, ryžiai ir kalnai daržovių. Tačiau realybėje viskas yra šiek tiek lanksčiau. Nors sportininkų mitybos planas iš tiesų būna kruopščiai apgalvotas ir subalansuotas, net ir profesionalai kartais sau leidžia suvalgyti spurgą, šokolado gabalėlį ar kitą mėgstamą „nuodėmingą“ skanumyną. Esmė – balansas ir laikas, kada tai yra daroma.
Mityba – rezultato pagrindas
Sportininko kūnas – tai kaip aukštos klasės variklis, kuriam reikia kokybiško ir subalansuoto kuro. Pagrindiniai maisto komponentai – angliavandeniai, baltymai ir riebalai – užtikrina energijos gamybą, raumenų atsistatymą ir hormonų pusiausvyrą, o vitaminai ir mineralai palaiko nervų, imuninę ir kitas organizmo sistemas. Būtent tokios yra kokybiško, subalansuoto kuro sudedamosios dalys. Subalansuota mityba suteikia pakankamai energijos kasdienei fizinei veiklai ir įvairiems molekuliniams ir biocheminiams procesams, vykstantiems organizme be perstojo: ramybės, streso (pavyzdžiui, per treniruotę) ir atsistatymo metu.
Kas aktualiausia sportininkui, tai kad „kuro“ ir jo kiekio pasirinkimas yra glaudžiai susijęs su ištverme, jėga ir gebėjimu atsistatyti po krūvio. Ko gero, šiuolaikinis požiūris į sportininkų mitybą turėtų remtis ne draudimų sąrašu, o tiek trenerio, tiek ir paties sportininko suvokimu, kad kiekvienas kąsnis yra investicija į rezultatą. Visgi, net ir ideali mityba nereiškia absoliutaus mėgstamų skanėstų atsisakymo.
Ar sportininkai valgo spurgas?
Sportininkų mitybos racionas dažnai sudaromas tokiu principu, kad pirmiausiai būtų užtikrinamas pakankamas ir proporcingas pagrindinių maistinių medžiagų gavimas. O tik tada, kai pagrindiniai mitybos poreikiai būna patenkinti, retkarčiais leidžiama pasimėgauti mėgstamais gardėsiais. Taigi, sportininkai gali valgyti ir „nesveiką“ maistą, tačiau tinkamu metu ir apgalvotą kiekį. Pavyzdžiui, po intensyvaus treniruočių ciklo ar po praėjusių varžybų sportininkai gali sau leisti pasimėgauti mėgstamais patiekalais, suvartodami daugiau kalorijų ir pernelyg nesigilindami į jų maistinę vertę. Tai padeda psichologiškai atsipalaiduoti ir išlaikyti motyvaciją, o kartu gali pagreitinti medžiagų apykaitą po ilgai trukusio griežto mitybos režimo. Svarbiausia, kad tokia praktika netaptų kasdieniu malonumu. Antraip, ji ne tik paveiktų sportinius rezultatus, bet ir ilgainiui turėtų neigiamų padarinių sveikatai.
Treneri, patarkite!
- Kaip dažnai sportininkas gali sau leisti valgyti „nesveikai“?
Karolina. Mano nuomone, gali ir kasdien. Svarbu, koks kiekis 😊 Aš vertinčiau, kad per dieną iki 20% viso suvartoto maisto gali būti „nesveikas“ maistas, nebent yra kitokios gydytojo ar trenerio rekomendacijos ar specifinis kūno rengimo laikotarpis.
- Ar yra tam tikras laikas, kada geriau valgyti desertus?
Karolina. Svarbiausia nepradėti nuo pat ryto. Aš vadovaujuosi tokia eilės tvarka, kad pradžiai turiu būti sočiai pavalgiusi, o tik tada gali būti desertas ir ne atvirkščiai.
- Kokia yra psichologinių aspektų reikšmė sportininkų mityboje?
Karolina. Manau, kad psichologinis aspektas sportininkų mityboje labai svarbus. Jei turima nesveikų mitybos įpročių, kurie susiję su psichologine būsena, pavyzdžiui, ,,užvalgyti” neigiamas emocijas – siekti užsibrėžtų tikslų bus tikrai sunkiau. Taip pat nepalaikau labai griežtų ir nesubalansuotų dietų, maisto produktų nuvertinimo ir pan., kas gali neigiamai paveikti psichologinę būseną. Tai tarsi užburtas ratas, kur be vieno elemento nebus gerai ir kitam.
- Kokią didžiausią klaidą mityboje daro pradedantieji sportininkai?
Karolina. Manau, kad pradedantieji kaip tik griebiasi griežtų dietų, apsiriboja vos keliais maisto produktais ir nuvertina visus kitus. Taip jie tikisi greito ir maksimalaus rezultato. Taip pat pasitaiko per didelė orientacija tik į vieną makronutrientą, pvz., baltymus ir nebesirūpinama reikiamu suvartoti angliavandenių ir riebalų kiekiu.
Į užduotus klausimus atsakė karatė trenerė Karolina Tikanovaitė.
Taigi, sportininkai kartais leidžia sau pasimėgauti spurgomis, bet tai daro sąmoningai ir suplanuotai. Bet koks „nesveikas“ maistas gali būti įtrauktas į mitybos planą, tačiau tik kaip nedidelis priedas, o ne pagrindinė raciono dalis. Adekvačiai subalansuota dieta yra tvirtas pamatas, ant kurio statomi sportiniai rezultatai, o spurgos... Jos tik primena, kad sportas gali būti ne tik sūraus prakaito skonio, bet ir šiek tiek saldus 😊