Rugsėjo mėnuo moksleiviams ne tik grąžina galimybę vėl leisti laiką su savo draugais, bendraklasiais, įgyti naujų žinių pamokose, išbandyti naujų užklasinių veiklų, tačiau taip pat atneša ir daugumos mokinių taip nemėgiamus namų darbus. Galvojant apie puikius akademinius pasiekimus, ryšys tarp sporto ir namų darbų, atrodo, tarsi nėra akivaizdus, tačiau šios veiklos ganėtinai glaudžiai koreliuoja. Yra mokslinių įrodymų, kad dėl skirtingo fizinio aktyvumo intensyvumo jaunimo populiacijose gali pagerėti akademiniai rezultatai ir vykdomoji funkcija - platus protinių funkcijų spektras, apimantis planavimą, atmintį, slopinimą ir selektyvų dėmesį. [1] Šiame straipsnyje ir aptarsime, kaip sportas gali padėti namų darbus atlikti efektyviai bei kuo fiziškai aktyvi veikla yra svarbi siekiant geriausių akademinių rezultatų.

1. Įtampos valdymas

Užsiėmimas fizine veikla padeda sumažinti streso ir nerimo lygį. Tai pastebiu ir pats, dvyliktus metus sportuodamas karatė: kartais į treniruotę atvykstu ne pačios geriausios nuotaikos, tačiau pasportavęs visuomet jaučiuosi žymiai geriau, nors ir būnu fiziškai pavargęs. Taip nutinka, nes reguliarus sportas skatina endorfinų (laimės hormonų) išsiskyrimą. [2,4] Moksleiviai, grįžę po intensyvios treniruotės, dažnai jaučiasi fiziškai pavargę ar netgi išsekę, tačiau po treniruotės atsiradęs fizinis nuovargis tarsi ,,išvalo“ mintis. Būtent dėl to tampa lengviau sutelkti dėmesį bei logiškiau mąstyti, tad namų darbų atlikimas po treniruotės būna daug tikslingesnis ir efektyvesnis. Sumažėjęs streso lygis padeda lengviau susikoncentruoti į turimą užduotį, pagerina problemų sprendimo gebėjimus ir padidina produktyvumą.

2. Disciplina, atsakomybės jausmas, tikslų siekimas

Sportinė veikla ugdo disciplinos jausmą bei moko išsikelti tikslus, jų atkakliai siekti. Karatė treniruotės tam taip pat labai padeda. Nuo pat pirmųjų karatė treniruočių pradedame diegti discipliną, o jau po kelių mėnesių aš ir kiti treneriai pastebime teigiamą pokytį vaikų elgesyje treniruočių metu. Be to, sezono metu moksleiviai dalyvauja varžybose bei laiko aukštesnius diržus – visa tai padeda ugdyti stiprią asmenybę bei formuoja įprotį gyvenime pasiekti visus išsikeltus tikslus. Nesvarbu, kokios sporto šakos treniruotes lanko jūsų vaikas, paprastai, kiekvienas sportininkas su trenerio pagalba išsikelia tikslą – ar nugalėti varžovą, ar kuo tiksliau atlikti veiksmų seką, ar sustiprinti kurią nors raumenų grupę, ar ištobulinti techniką, ar, apskritai, tapti ištvermingesniems. Ši į tikslą orientuota mąstysena pasąmoningai perduodama ir į akademinę aplinką. Mokiniai išmoksta išsikelti tikslus ne tik sporto srityje, bet ir moksluose: gauti gerą pažymį, užbaigti užduotį iki tam tikros dienos ir pan. Sportine veikla užsiimantys moksleiviai geriau supranta nuoseklaus ir pastovaus darbo svarbą siekiant užsibrėžtų tikslų, o tai tik pagelbėja ruošiant namų darbus.

3. Pagerinti kognityviniai įgūdžiai *

Reguliari fizinė veikla lavina šiuos gebėjimus: ilgesnį laiko tarpą išlaikyti dėmesį, visiškai arba dalinai atsiriboti nuo išorinių dirgiklių, vienu metu daryti kelis dalykus. Treniravimasis pagreitina kraujo apytaką į smegenis, o tai sustiprina atmintį, koncentraciją – namų darbų atlikimui itin reikalingas savybes. [3] Šiuo atžvilgiu ypač veiksmingi yra kovos menai, pavyzdžiui, sparingo (laisvosios treniruotės pobūdžio kovos) metu išmokstama ne tik puikiai valdyti savo kūną, tačiau ir dėmesį bei mintis. Tačiau ir reguliariai bet kuria kita fizine veikla užsiimantys moksleiviai pastebi akivaizdų kognityvinių įgūdžių pagerėjimą, kas teigiamai paveikia mąstymo proceso spartą. [4]

4. Aplinkos pakeitimas, atitrūkimas nuo mokslų 

Vaikas, mokydamasis nuo pat labo ryto, natūralu, pavargsta užsiimti protine veikla, tad namų darbų ruošimas iškart po pamokų niekada nebus toks efektyvus sprendimas kaip jų atlikimas po ilgesnės ar trumpesnės pertraukėlės. Būtent fizinio aktyvumo veiklos yra visų puikiausias būdas atitrūkti nuo mokslų. Šis laikas taip pat itin naudingas moksleivio psichologinei būsenai. Ši pertraukėlė leidžia vaikui laikinai nemąstyti apie mokslus, taigi, smegenys tarsi ,,persikrauna“. Dėl to grįžus atgal prie namų darbų, pagerėja kūrybiškumas, tampa lengviau spręsti užduotis. 

5. Laiko planavimas

Reguliarus treniruočių lankymas ištreniruoja ne tik kūną, bet ir laiko planavimo įgūdžius. Sportuojantys moksleiviai greitai prisitaiko prie dienotvarkės bei išmoksta subalansuoti treniruočių, varžybų, laisvalaikio bei mokymosi laikus. Sportas skatina mokinius būti labiau organizuotiems planuojant savo laiką, mat jie turi galybę veiklų, kurias svarbu sutalpinti į dienotvarkę. Šis gebėjimas yra nepakeičiamas taip pat ir ruošiant namų darbus. Mokiniai išmoksta planuotis užduočių sprendimo laiką, turi geresnę laiko nuovoką, lengviau orientuojasi: žino, ar užteks jiems laiko atlikti vieną ar kitą užduotį. Išlavinus laiko planavimo įgūdžius vaikystėje, jie bus naudingi visą gyvenimą, tad pavyks lengviau siekti ne tik sportinių, akademinių tikslų, tačiau taip pat ir karjeros bei asmeninio gyvenimo aukštumų.

Ryšys tarp fizinio aktyvumo bei akademinės veiklos yra nenuginčijamas. Treniruotėse vaikai išmoksta naudingų gyvenimiškų įgūdžių: laiko bei streso valdymo, disciplinos ir koncentracijos, darbo komandoje ir kt. Šie gebėjimai ne tik būtini atliekant namų darbus, bet taip pat ir asmeniškai. Dėl šių priežasčių svarbu, jog tėvai bei pedagogai, suprasdami fizinio aktyvumo naudą, skatintų moksleivius būti fiziškai aktyviais. Tokiu būdu vaikai turės galimybę ne tik išnaudoti visą savo potencialą atlikdami namų darbus, bet taip pat ilgainiui taps asmenybėmis, pasiruošusiomis tiek akademiniams, tiek sportiniams, tiek kitiems gyvenimiškiems iššūkiams.

Tomas Lukaitis


 

* įgūdžiai, kuriuos žmogaus smegenys naudoja atlikdamos kasdienines užduotis, pvz., skaitymas, rašymas ir t.t.

Šaltiniai:

1. Harveson et al., 2016; Butavand et al., 2023

2. https://www.braingym.lt/kas-yra-kognityviniai-igudziai-kuo-jie-tokie-svarbus-musu-intelektui-talentams-bei-gebejimams/

3. https://cfssc.ca/exercise-can-help-homework/

4. https://lengvosmintys.lt/laimes-hormonai/