Reguliarus fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis. Tai formuoja ne vien tik fiziškai tvirtą kūną, bet taip pat ir emociškai stiprią dvasią, gebančią lengviau įveikti gyvenimo sunkumus. Fiziškai aktyvūs žmonės yra mažiau linkę sirgti viena dažniausių psichikos ligų, depresija, kuria, anot forbes.com, serga apie 280 mln. žmonių visame pasaulyje. [2] Fizinis aktyvumas – tai vienas iš psichikos sveikatos stiprinimo būdų, taip pat papildomai taikomas gydant psichikos ligas. [1] Šiame straipsnyje patyrinėsime, kaip reguliarus fizinis aktyvumas ir sporto būrelių lankymas gali gerinti emocinę sveikatą?

Vienas iš didžiausių privalumų yra socialinė sąveika, atsirandanti sporto būrelių dėka. Dalyvavimas smagiose treniruotėse, sportiniuose renginiuose, šventėse ir varžybose sudaro idealias sąlygas susipažinti su bendraminčiais, kurti naujas draugystes bei palaikyti jau esamas. Tai padeda sumažinti socialinę izoliaciją, atsiriboti nuo šūsnies slegiančių darbų bei problemų, pamiršti vienišumo ir liūdesio jausmus – atitrūkti nuo dalykų, kurie dažnai yra pagrindinis emocinės sveikatos problemų šaltinis.

Ričardas Pupeikis, sporto magistras, „Budoros“ fizinio rengimo treneris, turintis 8 m. treniravimo patirtį, teigia: „Per savo treniravimo metus esu pastebėjęs keletą pasikartojančių atvejų, kai sporto būrelių lankymas gerina vaikų psichologinę sveikatą. Pirmasis atvejis – kuomet vaikai pradeda lankyti būrelį, būdami ganėtinai fiziškai silpni, baikštūs, nepasitikėdami savo jėgomis. Po kurio laiko pastebiu, kaip jie keičiasi: sustiprėjus kūnui, jie kartu ir pradeda labiau pasitikėti savo jėgomis, tampa drąsesni, labiau bendrauja su kitais vaikais, tampa laimingesni. Kitas, irgi dažnai pasitaikantis atvejis, kuomet vaikai ateina į būrelį liūdni, su juos slegiančiomis problemomis, dažniausiai kylančiomis mokykloje, ar tiesiog po nesėkmingos dienos. Per treniruotę vaikai išleidžia visas neigiamas emocijas ir treniruotės pabaigoje jų nuotaika būna visiškai kitokia – jie būna linksmi, atsipalaidavę ir nusiraminę.“

Be to, sporto būreliuose ir vaikai, ir suaugusieji mokosi komandinio darbo, konkurencijos, sąžiningo žaidimo principų. Tai lavina gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų situacijų. Šį treniruotėse įgytą įgūdį palaipsniui išsinešame ir į visas kitas savo gyvenimo sritis, tokiu būdu tapdami mažiau suvaržyti ir įsitempę, daug ryžtingesni ir atkaklesni stresinėse situacijose: būtent dėl to ir laimingesni. Sportas – geriausias emocijų valdymo mokytojas, padedantis stiprinti psichinį atsparumą stresui ir susidūrimui su gyvenimo iššūkiais. Be to, svarbu paminėti, kad pradėti sportuoti niekada nėra per vėlu. 

Nepaisant fizinio aktyvumo naudos, yra vienas labai ryškus psichologinis sporto privalumas. Sportuojantys žmonės išmoksta išsikelti tikslus, sustiprina savo valią bei koncentraciją, o būtent tai ir padeda jiems išsikeltus tikslus pasiekti. Pirmiausia jie išmoksta tai taikyti sporto disciplinoje, o vėliau šis tikslų išsikėlimo gebėjimas, atkaklumas persikelia į kitas jų gyvenimo sritis. Tokiu būdu sporto dėka suformuotas psichologinis tvirtumas padeda tapti sėkmingiems ir dar psichologiškai atsparesniems.

Žvelgiant kiek iš kitos pusės, pati sportinė veikla išlaisvina endorfinus – laimės hormonus. [3] Šie hormonai sukuria džiaugsmo, euforijos ir gerumo pojūtį organizme, kuris yra ypač svarbus gerai psichinei sveikatai palaikyti bei depresijos simptomams mažinti. Reguliariai sportuojant, organizme taip pat padidėja ir serotonino bei dopamino hormonų kiekis, kurie yra susiję su geresne nuotaika bei puikia miego kokybe. [4]

Taigi, sporto būrelių lankymas yra vienas iš efektyviausių būdų gerinti emocinę sveikatą. Socialinė sąveika bendraminčių rate, įgūdžių lavinimas, mažos ir didelės gyvenimiškos pergalės, laimės hormonai fizinio aktyvumo metu ir po jo – visa tai smarkiai prisideda prie psichinės sveikatos puoselėjimo. Vaikų skatinimas lankyti sporto būrelius padeda formuoti ne tik sveikos gyvensenos įpročius, bet ir moko svarbių gyvenimiškų įgūdžių, o suaugusiems padeda įvairiapusiškai gerinti gyvenimo kokybę.

ŠALTINIAI:

1.     Zumeras 2014; Dale et, al. 2018

2.     https://www.forbes.com/health/mind/depression-statistics/

3.     https://visuomenessveikata.lt/5-budai-kaip-stiprinti-psichine-sveikata/

4.     https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10622375/

Straipsnį parengė Tomas Lukaitis

Tomas Lukaitis yra karatė treneris, 1DAN meistras, Kyokušin karatė sportuojantis daugiau nei 11 metų. Šis sportas Tomą žavi savo filosofija ir tai, kad nepaisant nieko, karatė prasideda ir baigiasi pagarba." Tomas šių metų pavasarį prisijungė prie „Budoros“ turinio kūrimo komandos. "Visi mano kolegos žino, kaip mėgstu lietuvių kalbos gramatiką ir tekstais savo mintis man dažnai sekasi išreikšti kur kas geriau, nei žodžiais", - sako Tomas.