Karatė nėra eilinis kovinis sportas. Tai tradicinis kovos menas, kurio šaknys glūdi Japonijoje, Okinavos saloje. Tai gyvenimo būdas, ugdantis tiek fiziškai, tiek dvasiškai stiprias asmenybes, pasižyminčias šaltu protu ir aštriu mąstymu. Bėgant metams, karatė evoliucionavo, tačiau visuomet išlaikė savo esminius principus: discipliną, pagarbą bei atsakomybės jausmą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip šių dienų karatė treniruotės padeda ugdyti minėtas asmenines savybes.

DISCIPLINA

Treniruotės struktūra ir tvarka

Karatė treniruotės yra itin struktūruotos ir organizuotos. Kiekvienas užsiėmimas turi aiškiai apibrėžtą pradžią, vidurį ir pabaigą. Treniruotės visuomet pradedamos ir užbaigiamos trumpa meditacija. Pradžioje – susikaupiant ir paliekant visas pašalines mintis už dojo (karatė salės) ribų, o pabaigoje – atliekant treniruotės savirefleksiją. Be to, dojo laikomasi griežtos tvarkos. Pavyzdžiui, užsiėmimo metu mokiniai turėtų naudoti vos du žodžius „Osu“ ir „Kiai“. Visa tai mokinius skatina nuo pat pirmųjų dienų karatė pasaulyje laikytis griežtos tvarkos. O tokiu būdu disciplina ilgainiui įskiepijama ir į asmeninį gyvenimą.

• „Osu“, turintis nemažai teigiamų reikšmių: pasisveikinimas, atsisveikinimas, padėka ir kt.
• „Kiai“ – trumpas riksmas, naudojamas atliekant stipriausią veiksmą ir parodant kovotojo dvasią. „Kiai“ vertimas pažodžiui skambėtų maždaug taip: „Suvienyti energiją.“ 

Tikslų siekimas

Disciplinos ugdymas karatė treniruotėse yra glaudžiai susijęs su tikslų siekimu. Kiekvienas karatistas siekia įgyti vis aukštesnį meistriškumo lygį. Tą progresą geriausiai atspindi diržų sistema. Pastovus vis aukštesnio diržo siekimas reikalauja nuolatinio mokymosi, įdedamų pastangų ir neišblėstančio pasiryžimo. Tokiu principu mokiniai suvokia, kad gyvenime aukšti rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir atkaklumu – norint išlaikyti egzaminą, būtina lankyti treniruotes bei papildomai įdėti laiko ir pastangų namuose, kas, be abejo, reikalauja disciplinos.

PAGARBA

Pagarba tradicijoms

Karatė prasideda ir baigiasi pagarba. Tai yra vienas iš esminių karatė etiketo bei Rytų kovos menų filosofijos elementų. Tai yra vienas iš ryškiausių aspektų, kuo karatė pasižymi ir išsiskiria iš kitų individualių ir komandinių sporto šakų. Paimkime varžybų pavyzdį - kovas ant tatamio. Čia sportininkas niekada nerodys nepagarbos savo varžovui, teisėjui ar kam nors kitam, esančiam varžybų erdvėje. Atvirkščiai – tiek prieš prasidedant kovai, tiek jai pasibaigus, nepriklausomai nuo teisėjų verdikto, bus atlikti pagarbūs nusilenkimai, sportininkai paspaus vienas kitam ranką, padėkos už kovą ir nesiginčys su teisėjais dėl verdikto. Tačiau visai kitokių vaizdų galima pastebėti kitose sporto šakose. Pavyzdžiui, nuolatiniai ginčai su teisėjais futbolo aikštėse ir krepšinio aikštelėse, nepagarbūs žodžiai ar gestai, skirti varžovams. 

Kovinio sporto pasaulyje – oponentų trashtalk‘as[1], vykstantis prieš komercines kovas. Visa tai karatė pasaulyje nėra priimtina ir toleruotina. O ar karatė treniruotėse irgi vyrauja pagarba, ar ji ir ten yra tokia pat svarbi? Tikrai taip! Pagarba pastebima jau nuo paties pirmo žingsnio karatė salėje. Tik įėjus į dojo, privalu nusilenkti ir ištarti žodelį: „Osu!“ Tokiu būdu išreiškiama pagarba salei, kurioje sportuojama, ir visiems joje esantiems žmonėms. Didžiausia pagarba rodoma mokytojui-treneriui: visus jo nurodymus privalu atlikti be atsikalbinėjimų. Tačiau bendravime tarp mokinių ir trenerio jaučiama abipusė pagarba. O akivaizdžiausiai pagarba demonstruojama atliekant po keturis nusilenkimus treniruotės pradžioje ir pabaigoje: dojo, kyokushin karatė įkūrėjui Masutatsu Oyamai, mokytojui-treneriui ir vienų sportininkų kitiems. Trumpai tariant, kur nėra pagarbos, ten nėra karatė. ?

ATSAKOMYBĖS JAUSMAS

Asmeninė atsakomybė

Karatė skatina būti atsakingiems nuo pat mažumės. Dojo etikete nurodoma, jog karatė užsiėmimų metu privaloma vilkėti švarų, tvarkingą kimono, nedėvėti jokių papuošalų, laikytis higienos reikalavimų – būti trumpai nusikirpus nagus, tvarkingai susirišus plaukus [1]. Treniruočių metu labai svarbu save kontroliuoti – nesikalbėti, kai to daryti nėra leidžiama, neišdykauti ar dar kaip nors kitaip netrukdyti treniruotės. Svarbu nepamiršti, jog treniruojantis dojo, svarbu nuoširdžiai stengtis ir atiduoti visas savo jėgas kiekvieno užsiėmimo metu – tai taip pat yra asmeninė kiekvieno karatisto atsakomybė. O kad treniravimasis būtų kuo nuoseklesnis, svarbu be rimtos priežasties nepraleisti treniruočių ir į jas atvykti laiku. Visos šios atsakomybės, bėgant laikui, moko sportininką būti įvairiapusiškai atsakingu už savo veiksmus ir save patį.

Atsakomybė už kitus

Lankydami karatė, mokiniai išmoksta būti atsakingi ir už kitus. Treniruočių metu tai atsispindi įvairiose situacijose: ar tai būtų sudrausminimas savo treniruotės draugų, ar pamokymas žemesnį diržą turinčio draugo tam tikrų, jam nepavykstančių atlikti, veiksmų, ar kontroliuojama smūgių jėga, sparinguojantis su silpnesniu varžovu, siekiant išvengti traumų. Daugiausiai atsakomybės už kitus, natūralu, turi prisiimti aukščiausieji grupės diržai. Jie yra didžiausi trenerio pagalbininkai treniruotėse: rodydami pavyzdį, padėdami palaikyti tvarką salėje, demonstruodami veiksmus ar pratimus, kartais prižiūrint treneriui pravesti apšilimą ar tempimo pratimus. Nors karatė yra individuali sporto šaka, tačiau puiki treniruočių komanda čia taip pat yra be galo svarbi. ?

Apibendrinant, karatė treniruotės yra daug daugiau nei paprastas sportas. Jos ugdo svarbias asmenines savybes tokias, kaip disciplina, pagarba ir atsakomybė. Struktūruoto mokymosi proceso metu, laikantis treniruočių režimo ir remiantis giliomis šios sporto šakos tradicijomis bei principais, karatė išmoko mokinius ne tik kovoti bei apsiginti, bet ir tapti fiziškai bei dvasiškai stipresniais ir geresniais žmonėmis. Šios savybės yra būtinos ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime, padeda siekti tikslų įvairiose gyvenimo srityse. Taigi, karatė yra vertingas sportas, ilgainiui virstantis gyvenimo būdu ir darantis teigiamus pokyčius kiekvieno gyvenime.

[1] Įžeidžiantys komentarai, adresuoti varžovui, siekiant jį įbauginti ar priversti mažiau pasitikėti savo jėgomis. 

Šaltiniai:
1.     https://budora.lt/lt/puslapiai/dojo-taisykles

Straipsnį parengė Tomas Lukaitis

Tomas Lukaitis yra karatė treneris, 1DAN meistras, Kyokušin karatė sportuojantis daugiau nei 11 metų. Šis sportas Tomą žavi savo filosofija ir tai, kad nepaisant nieko, karatė prasideda ir baigiasi pagarba." Tomas šių metų pavasarį prisijungė prie „Budoros“ turinio kūrimo komandos. "Visi mano kolegos žino, kaip mėgstu lietuvių kalbos gramatiką ir tekstais savo mintis man dažnai sekasi išreikšti kur kas geriau, nei žodžiais", - sako Tomas.