Yra sakoma, kad tikroji žmogaus stiprybė slypi ne raumenų jėgoje, o valioje. Bet o kas teigia, jog moterys negali turėti abiejų stiprybių? Idėja, kad kovos menai ir štangos su svarmenimis yra skirta ne mergaitėms, skamba kaip senamadiškas atgarsis iš gūdžių laikų, kuomet moterys nei šeimoje, nei visuomenėje praktiškai neturėjo jokios galios. Visa laimė, kad šiandieninių merginų smūgio galia nubloškia tokius stereotipus toli už borto, o su didele jėga iškeliama štanga tik dar kartą bet kokiam skeptikui suteikia progą pavydėti.

Tie, kurie neužsiima kovų menais, dažnai įsivaizduoja, jog norint būti kietu karatė kovotoju, reikia turėti didelius raumenis. Karatė yra be galo įvairialypė sporto šaka, reikalaujanti nuodugnaus savo kūno ir psichologijos pažinimo bei ištreniravimo. Norint gerai pasirodyti varžybose, nepakanka būti vien tik fiziškai stipriam. Reikia būti ir pakankamai techniškam, ištvermingam, greitam, lanksčiam, taktiškam, gerai koordinuotam bei gebančiam susikaupti kovotojui. Dažniausiai laimi tie, kurie moka geriau išnaudoti kiekvieną savo judesio milimetrą, kurie greičiau perpranta varžovą ir priima sprendimus, kurie perlipa nuovargį, skausmą, vidinį „negaliu“ ir ilgiau nepalūžta. Jei būtų kitaip, čempionatuose laimėtų tik didžiausi ir fiziškai stipriausi atletai, tačiau taip nėra. Visas minėtas savybes gali ištreniruoti tiek vyrai, tiek moterys. Beje, moterys dažnai pasižymi geresniu lankstumu, koordinacija ir įprastai jos yra techniškesnės, lyginant su vyrais. Tad kodėl jos turėtų būti netinkamos šiam sportui?

Be to, karatė sportas nėra vien tik kovos. Kalbant apie varžybas, jose yra ir kita rungtis – kata. Tai yra it kova su šešėliu: karatė technikos gynybos ir puolimo veiksmai atliekami judant įvairiomis kryptimis. Ši rungtis reikalauja netgi daugiau techniškumo, greičio, koordinacijos ir lankstumo negu kumite rungtis (kova su varžovu)! O tiems, kurie nori užsiimti karatė, bet nenori ar dar kol kas nedrįsta rungtyniauti varžybose su kitais, yra galimybė sekti savo tobulėjimą laikant diržus. Kiekvienas egzaminas – tai didžiulis fizinis ir psichologinis išbandymas sau, o išlaikytas diržas – patobulėjimo įrodymas. Kadangi karatė rungtys ir diržų egzaminai reikalauja skirtingų fizinių ir psichologinių savybių, o vienais aspektais yra stipresni vyrai, kitais – moterys, karatė yra tinkamas sportas absoliučiai visiems.

Norint galutinai įrodyti, jog kiokušin karatė yra tinkamas sportas tiek vyrams, tiek moterims, ir neišgąsdinti norinčių išbandyti šį kovos meną, derėtų paminėti, kad varžybose yra atskiriamos vyrų ir moterų kategorijos. Taip pat norėtųsi pabrėžti, jog Lietuvoje yra daugybė stiprių karatisčių, garsinančių Lietuvos vardą savo pergalėmis:

• Inga Mikšaitė (pasaulio vicečempionė be svorio kategorijų)
• Margarita Čiuplytė (pasaulio čempionė)
• Diana Mačiūtė (pasaulio čempionė)
• Brigita Gustaitytė (pasaulio čempionė)
• Rūta Brazdžionytė (pasaulio vicečempionė)
• Aneta Meškauskienė (pasaulio vicečempionė)
• Daugybė Europos čempionatų nugalėtojų bei prizininkių

Jei yra smalsumo išbandyti karatė, kviečiame tai ir padaryti. Kas žino, galbūt kada nors būsite viena iš čempionių 😊

Tęsiant kalbą apie svorių kilnojimą, vienas didžiausių mitų apie moteris ir svarmenis yra tas, kad jėgos treniruotės jas pavers „vyriškomis“. Tačiau čia fiziologija yra gana paprasta: moterys gamina daug mažiau testosterono, todėl jų kūnas natūraliai niekaip negalėtų įgauti kultūristo vyro raumenų masės ar proporcijų. Užtat svarmenų kilnojimas stiprina kaulus, gerina laikyseną, formuoja atletišką, tvirtą kūną, kuris yra ir sveikas, ir estetiškas. Be to, stiprumas niekada nėra trūkumas. Tai – savybė, kurią galima pritaikyti visose gyvenimo srityse: nuo kasdienių darbų iki pasitikėjimo savimi. Juk kiekviena moteris nori būti savarankiška, pajėgi ir sveika – o būtent tai ir suteikia treniruotės su svoriais.

Laikai keičiasi, o kartu keičiasi ir supratimas. Stiprios, atletiškos, savimi pasitikinčios moterys jau seniai yra nebe išimtis – jos tampa norma. Tad jei kas nors vis dar sako, kad ši veikla – ne mergaitėms, geriausias atsakymas yra ne žodžiai, o gyvi pavyzdžiai. Tegul jie pamato, kaip tos pačios mergaitės smūgiuoja į makivarą ar kelia štangą, ir visos jų abejonės išgaruos savaime.

Straipsnį parengė Tomas Lukaitis

Tomas Lukaitis yra karatė treneris, 1DAN meistras, Kyokušin karatė sportuojantis daugiau nei 11 metų. Šis sportas Tomą žavi savo filosofija ir tai, kad nepaisant nieko, karatė prasideda ir baigiasi pagarba." Tomas praėjusių metų pavasarį prisijungė prie „Budoros“ turinio kūrimo komandos. "Visi mano kolegos žino, kaip mėgstu lietuvių kalbos gramatiką ir tekstais savo mintis man dažnai sekasi išreikšti kur kas geriau, nei žodžiais", - sako Tomas.