Šiuolaikiniame pasaulyje stresas ir įtampa tapo nebeišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Kodėl taip nutiko, kaip atpažinti įtampą, kokias pasekmes ji gali turėti ir kaip ją galima valdyti – apie tai šnekėsime šiame straipsnyje.

Pagrindinės įtampos priežastys

Mes gyvename, sąlyginai, tobulais laikais: turime daugiau nei pakankamai maisto išteklių, šiltus būstus, begales prieinamų pramogų, pačių įvairiausių gyvenimo patogumų, kt. Tačiau vis tiek patiriame ženkliai didesnę įtampą, negu medžiotojai-rankiotojai, gyvenę prieš šimtus tūkstančių metų ir kone kasdien rizikavę savo gyvybe vien dėl to, kad turėtų, ką valgyti.

Yra daug priežasčių, kodėl būtent mūsų laikais žmonės jaučia didelę įtampą. Tikėtina, didžiausią įtaką tam turi greitas gyvenimo tempas ir pasaulyje itin išplitęs individualizmas. Dabar žmonės turi žymiai daugiau atsakomybių, kasdien privalo atlikti ženkliai daugiau užduočių, savaime suprantama, ir gyvenimo lūkesčiai (bei nusivylimas jų neišpildžius ar nesuspėjant išpildyti) taip pat yra didesni, lyginant su pirmykščiais žmonėmis. Pastarieji gyveno nedidelėmis bendruomenėmis, kiekvienas turėjo tam tikrą aiškią užduotį, ties kuria koncentruodavosi, dirbdavo ne ilgiau nei 5-6 valandas per dieną (kitu laiku bendraudavo, eidavo vieni pas kitus į svečius, keisdavosi dovanomis) ir tai darydavo ne savo naudai, kad pasiektų savo užsibrėžtus tikslus, patenkintų nenumaldomą ego ar gautų geresnę poziciją, o tam, kad jų bendruomenė galėtų geriau gyventi. Individualizmas, maksimalizmas ir iš to gimstantis bėgimas paskui vienas už kitą didesnius tikslus „naikina“ šiuolaikinį žmogų. Nemokėjimas laiku sustoti, atsitraukti ir skirti pakankamai laiko poilsiui nulemia besikaupiantį nuovargį ir nuolatinę įtampą žmogaus gyvenime. [1]

Kaip atpažinti įtampą?

Įtampa yra organizmo atsakas į įvairius iššūkius arba pavojus, kurie gali būti fiziniai ar psichologiniai. Trumpalaikė lengva įtampa gali būti naudinga, padedanti susikoncentruoti ties viena užduotimi, tačiau ilgalaikis nuolatinis stresas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Norint išmokti valdyti įtampą, visų pirma, reikia mokėti ją atpažinti. Štai keli signalai, kurie gali rodyti, kad žmogus patiria įtampą: [2]

·       Nuovargis, perdegimas (būdingas nuolatinis nuovargis)

·       Miego problemos

·       Apetito stoka

·       Dažnas šlapinimasis

·       Greita emocijų kaita

·       Dirglumas

·       Bejėgiškumas, nusivylimas

·       Sunkumai sutelkti dėmesį arba susikaupti

„Įtampa ir stresas liudija, jog galbūt per mažai dėmesio skiriame sveikai mitybai, miegui, poilsiui, kokybiškų santykių puoselėjimui ar tiesiog per mažai įsiklausome į save, savo poreikius ir galimybes.“, – teigia psichologė Rūta Mazilauskaitė. [2]

 

Nuolatinės įtampos pasekmės [3]

Patiriant įtampą nuolatos arba beveik nuolatos ilgiau negu keletą savaičių ir nieko dėl to nedarant, stresas tampa ilgalaikis (lėtinis). Tokia būklė gali turėti įvairių neigiamų pasekmių tiek psichologinei, tiek fizinei sveikatai. Šios pasekmės dažnai yra tarpusavyje susijusios. Užsitęsęs stresas gali sąlygoti šias ligas:

·       Diabetą

·       Hipertenziją

·       Infarktą

·       Odos ligas

·       Nutukimą

·       Aterosklerozę

·       Virškinimo sistemos sutrikimus

·       Migreną

·       Depresiją

·       Kt.

Kaip valdyti įtampą?

Norint išlikti sveikiems tiek fiziškai, tiek psichologiškai, labai svarbu išmokti valdyti įtampą. Yra labai daug būdų, kaip tai galima padaryti, tačiau jie, toli gražu, nėra universalūs. Kiekvienas žmogus turėtų atrasti sau tinkamą būdą ir nepamiršti juo naudotis. ? Keletas idėjų:

·       Sportas

·       Meditacija

·       Pasivaikščiojimas gamtoje

·       Mėgstama veikla

·       Karštas arba šaltas dušas

 

Karatė trenerės Aušros Petkuvienės asmeninis patarimas: 

„Man stresinėse situacijose padeda minčių nukreipimas į mėgstamas veiklas, pavyzdžiui, muzika ar gera knyga. Taip pat naudojuosi ir vaikus mokau vieno triuko, kaip suvaldyti stresą ar jaudulį: pradėk daryti tai, ką labai gerai moki. Pavyzdžiui, lėtai užsirišti diržą. Svarbiausia į tai nukreipti visą savo dėmesį ir daryti lėtai.“

Jeigu aukščiau paminėti (ar bet kokie kiti) būdai nepadeda savarankiškai įveikti jau ne pirmą dieną jaučiamo streso, svarbu į tai nenumoti ranka ir ieškoti specialistų pagalbos: psichologo, psichoterapeuto arba gydytojo.

 

ŠALTINIAI.

1.     Ember, Carol R. (June 2020). "Hunter-Gatherers (Foragers)". https://hraf.yale.edu/ehc/summaries/hunter-gatherers

2.     https://zmogausinstitutas.lt/psichologine-itampa-nuovargis-ir-perdegimas/ 

3.     https://www.gintarine.lt/letinis-stresas-simptomai-priezastys-ir-kaip-ji-iveikti 

Straipsnį parengė Tomas Lukaitis

  

Tomas Lukaitis yra karatė treneris, 1DAN meistras, Kyokušin karatė sportuojantis daugiau nei 11 metų. Šis sportas Tomą žavi savo filosofija ir tai, kad nepaisant nieko, karatė prasideda ir baigiasi pagarba." Tomas šių metų pavasarį prisijungė prie „Budoros“ turinio kūrimo komandos. "Visi mano kolegos žino, kaip mėgstu lietuvių kalbos gramatiką ir tekstais savo mintis man dažnai sekasi išreikšti kur kas geriau, nei žodžiais", - sako Tomas.