Daugelis gyvenimo sričių yra apipintos pačiomis įvairiausiomis legendomis ir mitais. Viena tokių temų yra kovos menai. Jei būtų daroma apklausa, kurioje atsitiktiniams žmonėms reikėtų atsakyti, apie kokį sportą jie pirmiausiai pagalvoja, išgirdę žodžius „kovos menai“, nė kiek neabejoju, jog vienas iš dažniausių atsakymų būtų – „KARATĖ“. Iš tiesų, labai daug žmonių kokia nors forma yra bent šiek tiek pažįstami su šiuo koviniu sportu: kas pats kuriuo nors gyvenimo periodu yra mėginęs sportuoti karatė, kieno atžala ar kas nors iš jos draugų rato užsiima šiuo sportu, kas yra matęs filmų apie Džekį Čaną (aktorius Jackie Chan), kieno tėtis ar senelis, kaip pats pasakoja, buvo „vienas iš tų nindzių“ ar pažįstamas kaimynas, teigiantis turįs juodą diržą ir pasakojantis įvairiausias istorijas apie savo kovinę patirtį... Būtent dėl tokios didelės gausos skirtingų „prisilietimų“ prie šio kovos meno susiformuoja begalė mitų. Šiame straipsnyje apžvelgsiu dažniausiai sutinkamus mitus apie karatė ir, remdamasis savo 12 metų karatė patirtimi, juos paneigsiu (o gal patvirtinsiu) bei papasakosiu, kaip viskas yra iš tikrųjų.

1. Karatė visur vienodas.

Šiuo metu jau yra suskaičiuojami daugiau nei 75 karatė stiliai, tačiau jie visi turi bendrą gimtinę – Okinavos salą. [1] Iš ten susiformavusių pirmųjų karatė stilių radosi antrieji, kuomet pirmųjų karatė stilių mokiniai tapdavo meistrais ir sukurdavo savo kiek modifikuotas – antrąsias sistemas – stilius. Antrieji paskatino rastis trečiuosius ir t.t. Ši seka tęsėsi it užburtas ratas ir tokiu būdu suformavo labai daug skirtingų karatė stilių. Efektyviausieji išliko ir tebėra aktyviai praktikuojami mūsų dienomis, tad turime tikrai nemažą pasirinkimų skaičių. Sporto klubas „Budora“ specializuojasi viename stipriausių ir populiariausių pilno kontakto karatė stilių – „Kiokušin karatė“. Šis stilius buvo sukurtas 1964 m. meistro, japono Masutatsu Oyama, nugalėjusio du jaučius plikomis rankomis. Įvairūs karatė stiliai vieni nuo kitų šiek tiek skiriasi praktikuojama technika, kai kuriais pavadinimais bei taisyklėmis, taikomomis varžybose, tačiau bet kurio stiliaus karatė pagrindas yra toks pats – pagarba, sąžiningumas, disciplina, stipri dvasia ir kūnas.

2. Karatė gali užsiimti tik fiziškai stiprūs ir lankstūs vyrai.

Kitas, deja, vis dar plačiai išplitęs stereotipas – karatė skirta praktikuoti tik stipriems ir gebantiems „padaryti špagatą“ vyrams. Tai yra visiškas melas. Karatė gali sportuoti visi, nepriklausomai nuo lyties ar fizinių sugebėjimų. Ir Lietuvos, ir viso pasaulio karatė bendruomenėje yra labai daug moterų. Jos lygiai taip pat kaip ir vyrai dalyvauja varžybose, ginasi aukštuosius diržus ir kartu su vyrais sportuoja tose pačiose karatė salėse, vadinamose „dodžo“. Treniruotėse moterys kovoja ir su moterimis, ir su vyrais, o varžybose yra išskiriamos atskiros vyrų bei moterų kategorijos. Be to, žmonės, norintys užsiimti karatė, neprivalo būti lankstūs ir puikios fizinės formos– visiems yra sudaromos sąlygos sportuoti kartu su panašaus pajėgumo sportininkais, o sunkus ir nuoseklus darbas treniruočių metu ir padeda pasiekti sporto šakai reikiamą lankstumą, puikią fizinę formą.

3. Eisiu į karatė, kad greitai išmokčiau muštis. Juk karatė – tai tik fizinė jėga, muštynės ir agresyvumas.

Vos į kelias karatė treniruotes atėjęs žmogus, galimai turėjęs šitokį tikslą ir įsivaizdavimą apie karatė, suvoks, kad pataikė tikrai ne ten, kur tikėjosi. Karatė yra ilgas, visą gyvenimą trunkantis sunkus kelias su visai kitokia filosofija. Karatė visuomet prasideda ir baigiasi pagarba, tikras karatistas niekada nesuduoda pirmas, neskriaudžia už save silpnesniojo, yra disciplinuotas ir atkaklus ne tik dodžo, bet ir visose gyvenimo srityse. Be to, karatė yra kovojama, siekiant tobulinti kovinę techniką, stiprėjama fiziškai ir dvasiškai, bet jokiu būdu tai nėra agresyvumo apraiškos ir gatvės muštynės.

4. Karatistai laužo lentas, skaldo plytas ir niekada nepatiria traumų – jie yra tvirti kaip plienas.

Taip, parodomosiose programose tikrai galima įsitikinti, kad pažengę karatistai, užsiimantys ne pirmus ir ne antrus metus šiuo kovos menu, geba tai padaryti: jie moka puikiai susikaupti, sutelkti visą jėgą ir dėmesį į vieną tašką ir... Ir tuomet įvyksta tas „stebuklas“ – lūžta plytos bei lentos. Išties karatė praktikuojančių žmonių kūnas ilgainiui sutvirtėja, tampa atsparesnis išorinei fizinei jėgai, bet tai nereiškia, kad karatistai yra plieniniai. Pasitaiko įvairių traumų ir varžybose, ir treniruotėse, ir tose pačiose parodomosiose programose. Tačiau įdomu tai, kad šiame sporte traumų būna mažiau negu futbole ar krepšinyje ir jos būna ne tokios rimtos. Galbūt tikrai karatistai iš dalies yra plieniniai...

5.  Karatė – tai tik sportas.

Tikrai ne, karatė nėra vien tik sportas ir varžybos, tai taip pat ir filosofija, gyvenimo būdas, asmeninis tobulėjimas. Užsiimdamas karatė, žmogus lavina ne tik savo kūną, bet ir protą, dvasią, valią, siekia visapusiško tobulėjimo. Ko gero, visi, kurie karatė praktikuoja ilgiau nei 10 metų, man pritartų :)

6. Juodas diržas yra visų aukščiausias.

Šiame teiginyje yra dalis tiesos. Iš tikrųjų, pasiektas juodos spalvos diržas yra aukščiausiasis, atspindintis jau nebe mokinio, o meistro laipsnį. Tačiau tuo karatė kelionė, toli gražu, nesibaigia, o tik prasideda. Kaip ir gyvenime: pabaigus mokyklą einama į universitetą, taip ir karatė kelyje – po apsiginto pirmojo juodo diržo seka dar 9 juodi diržai. Pirmasis juodas diržas yra su viena auksine juostele ir atspindi pirmo lygio meistrą (1 DAN), antrasis juodas diržas jau yra su dviem auksinėmis juostelėmis ir atspindi antro lygio meistrą (2 DAN), trečias – su trimis (3 DAN) ir taip toliau iki dešimto meistriškumo laiptelio. Karatė, paremta rytietiška filosofija, leidžia suvokti, jog gyvenime reikia būti tvirtam, atkakliai siekti tobulumo, nepaisant to, kad jis gali būti ir nepasiekiamas.

7.  Karatistai – didžiausi savigynos ekspertai.

Miesto, šalies ar netgi pasaulio karatė čempionas neabejotinai yra labai galingas žmogus ant tatamio. Toje kovotojui saugioje aplinkoje, kur vyksta kova pagal numatytas ir jam puikiai žinomas taisykles, čempionas tikrai gali jaustis savigynos ekspertu. Tačiau „kovai“ netikėtai prasidėjus tamsioje gatvėje, kurioje taisyklės nėra iš anksto numatytos, nėra žinomas „priešininkų“ skaičius, jų ketinimai ir, galimai, turimi ginklai, net ir pasaulio karatė čempionas negali jaustis saugiai. Žinoma, kovos menų technika, praktika ir turimos žinios tokioje situacijoje yra geriau, negu nieko, tačiau protingiausias pasirinkimas užpuolimo atveju net ir tvirčiausiam mūrui būtų bėgti.

8. Karatė yra naudojami nunčiakai, kardai ir kiti ginklai

Iššifravę žodį „karatė“, sužinome, jog jis reiškia „tuščią (beginklę) ranką“. Didelė dalis karatė stilių (įskaitant ir mūsų propaguojamą kiokušin karatė) tos reikšmės ir laikosi – nesitreniruoja su jokiais ginklais bei teigia, jog pats karatistas, kuris sunkiai ir nuosekliai treniruojasi, yra ginklas. Tačiau kai kurių karatė stilių įkūrėjai pradėjo taikyti ginklų praktikas treniruotėse. Pavyzdžiui, Gosuko-Ryu bei Isshin-Ryu karatė stilių katose (kovose su šešėliu) yra naudojami ginklai. [2,3]

9. Man jau per vėlu / man dar per anksti pradėti sportuoti karatė...

Kol esi gyvas, pradėti praktikuoti karatė niekada nėra per vėlu. O jauniausieji karatistai savo kelią pradeda sulaukę vos 4 metukų! Karatė yra toks platus, toks įvairiapusiškas, kad kiekvienas jame atranda savo kelią. Netikite? Kviečiame išbandyti ir įsitikinti kiekvieną!

Šaltiniai:

1. https://sportsbrief.com/other-sports/42771-what-different-karate-styles-how-differ/

2. https://www.ikaalaska.com/history-of-gosoku-ryu

3. https://web.archive.org/web/20151017173712/http://www.usika.com/history/tatso-shimabuka/

Straipsnį parengė Tomas Lukaitis

Tomas Lukaitis yra karatė treneris, 1DAN meistras, Kyokušin karatė sportuojantis daugiau nei 11 metų. Šis sportas Tomą žavi savo filosofija ir tai, kad nepaisant nieko, karatė prasideda ir baigiasi pagarba." Tomas šių metų pavasarį prisijungė prie „Budoros“ turinio kūrimo komandos. "Visi mano kolegos žino, kaip mėgstu lietuvių kalbos gramatiką ir tekstais savo mintis man dažnai sekasi išreikšti kur kas geriau, nei žodžiais", - sako Tomas.