Trenerio darbas – tai ne vien tik treniruočių vedimas ir sportininkų paruošimas varžyboms bei egzaminams. Tai ir tvirtų, dorų asmenybių ugdymas, buvimas geru, siektinu pavyzdžiu ir daugelio kitų, be galo svarbių sudedamųjų dalių kupina profesija. Nors daugelis yra linkęs manyti, kad geriausias treneris yra tas, kuris savo karjeroje „nuskynė“ daugiausiai auksinių medalių aukščiausio lygio varžybose, tai tik iš dalies yra tiesa. Tikrasis trenerio profesionalumas, remiantis tik šiuo vienu kriterijumi, būtų sunkiai išmatuojamas.

Geras treneris išsiskiria ne tik dideliu žinių ir patirties bagažu tam tikroje sporto šakoje, bet ir gebėjimu motyvuoti, kurti ryšį su sportininkais ir skatinti juos išsikelti aukštus tikslus, kad kiekvienas auklėtinis turėtų visas galimybes pasiekti savo maksimalų sportinį potencialą. [1] Trenerio gebėjimas pažinti kiekvieną savo sportininką kaip atskirą asmenybę: suprasti kiekvieno individualias savybes, poreikius, lūkesčius, ir į visa tai atsižvelgti treniruočių ciklo metu – akivaizdus profesionalumo bruožas. Toks psichologinis (susi)pažinimas sustiprina ryšį su mokiniais, padeda suprasti kiekvieno stipriąsias ir silpnąsias puses, suteikia daug papildomos informacijos treneriui, padedančios tinkamai adaptuoti treniruočių planus. Ilgainiui, dažnai būtent šio faktoriaus buvimas nulemia visiems matomo ir objektyviai įvertinamo gerėjančio komandos rezultato atsiradimą – dažnesnes pergales varžybose bei visų narių puikiai išlaikomus egzaminus.

Žinoma, tai vienintelis dalykas, kuris leistų trenerį pavadinti profesionaliu. Vienas iš svarbiausių aspektų, rodančių trenerio profesionalumą, yra jo nuolatinis siekis tobulėti: gerinti savo treniravimo įgūdžius ir gilinti žinias įvairiose srityse, susijusiose su konkrečia sporto šaka. Profesionalus treneris neapsiriboja vien tik tomis žiniomis, kurias jau yra įgijęs, bet nuolat domisi ir mokosi iš naujausių mokslo ir praktikos pasiekimų bei dalinasi savo patirtimi su kolegomis. Tuo objektyviai galime pasigirti ir mes, sporto klubo „Budora“ treneriai. Nuolat dalyvaujame klubo viduje ir už jo ribų vykstančiuose įvairaus pobūdžio teoriniuose ir praktiniuose seminaruose. Vieni jų – susiję su psichologija ir komunikavimu, antri – fiziniu krūviu ir naujais optimaliausiais pratimais, treti – mitybos klausimais, ketvirti – trenerių komandos stiprinimu... O vėliau įgytas žinias pritaikome praktiškai – vesdami treniruotes ?

Svarbu pabrėžti, kad trenerio sėkmė ne visada priklauso nuo jo asmeninių sportinių pasiekimų. Yra nemažai pavyzdžių skirtingose sporto šakose, kai sportininkai, turėję aukštus pasiekimus, pabaigę karjerą, neįstengia tapti gerais treneriais. Taip nutinka dėl to, kad jiems paprasčiausiai trūksta tam tikrų gebėjimų, pavyzdžiui, gebėjimo pasidalinti savo žiniomis, motyvuoti kitus ar kt. Ir atvirkščiai – sportininkai, neturintys didelių sportinių laimėjimų, gali tapti puikiais treneriais, turinčiais kitokį požiūrį, stiprių komunikavimo ir motyvavimo įgūdžių bei gebėjimo įžvelgti kituose talentą ir jį sėkmingai išugdyti. Manau, vienas geriausių pavyzdžių yra Karlosas Albertas Pereira. Tai genialus futbolo treneris, treniravęs Brazilijos komandą 1994 m. pasaulio futbolo čempionate, kuriame Brazilija nugalėjo. Pats K. Pereira, būdamas žaidėju, įstabių pergalių nepasiekė, o ir žaidė ganėtinai neilgai – apie 10 metų. [2] Tai įrodo, jog paties trenerio sportiniai pasiekimai nebūtinai koreliuoja su jo auklėtinių pasiekimais.

Galiausiai, svarbu pabrėžti, jog geras treneris padeda savo sportininkams augti ne tik kaip sportininkams, bet ir kaip asmenybėms. Būtų naivu tikėti, jog egzistuoja idealus treneris, pas kurį be išimties visi atėję sportuoti žmonės tampa čempionais. Svarbu suprasti, jog ne visi turi pakankamai valios, reikalingų įgimtų fizinių savybių ir daugelio kitų faktorių, būtinų norint tapti čempionų čempionais, nepriklausomai nuo to, pagal kokią treniruočių programą, kiek daug ir kaip stipriai jie besitreniruotų. Kita vertus, geras treneris tikrai galėtų padėti vaikams – užaugti, o suaugusiems – tapti doromis asmenybėmis, o kiekvienai visuomenei yra itin svarbu. Profesionalus treneris yra mentorius, motyvatorius ir gyvas pavyzdys, kurio dėka sportininkai įgyja ne tik sportinių, bet ir gyvenimiškų įgūdžių bei vertybių, o tai padeda tapti geresniais žmonėmis.

 
Šaltiniai:

1.     https://olympics.com/athlete365/entourage/qualities-of-a-great-sports-coach/

2.     https://www.si.com/soccer/2019/06/26/carlos-alberto-parreira-international-specialist-who-never-shied-away-challenge

Straipsnį parengė Tomas Lukaitis

Tomas Lukaitis yra karatė treneris, 1DAN meistras, Kyokušin karatė sportuojantis daugiau nei 11 metų. Šis sportas Tomą žavi savo filosofija ir tai, kad nepaisant nieko, karatė prasideda ir baigiasi pagarba." Tomas šių metų pavasarį prisijungė prie „Budoros“ turinio kūrimo komandos. "Visi mano kolegos žino, kaip mėgstu lietuvių kalbos gramatiką ir tekstais savo mintis man dažnai sekasi išreikšti kur kas geriau, nei žodžiais", - sako Tomas.