Treneriams, dirbantiems su mokyklinio amžiaus vaikais, vis dažniau tenka išgirsti frazę: „Nusprendėme padaryti pertrauką nuo sporto, nes vaikas nebesuspėja atlikti namų darbų.“ Ar tai tikrai yra geras sprendimas? Ar fizinė veikla ir kokiu būdu daro įtaką kognityvinėms funkcijoms? Visa tai ir dar daugiau aptarsime šiame straipsnyje.

Pradėkime nuo apibrėžimo. Kognityvinės funkcijos – tai funkcijos, kurias smegenys naudoja mąstymo, dėmesingumo, informacijos apdorojimo ir atminties procesuose. Kognityvika padeda minčių formavimo ir atminties išsaugojimo procesams. Kai kurios iš šių funkcijų apima nuolatinį dėmesingumą, klausos apdorojimą ir trumpalaikę atmintį. Trumpiau tariant, kognityvinės funkcijos padeda pažinti ir mokytis.

Galime pastebėti, kad XXI amžiuje labai daug žmonių dirba sėdimą darbą. Be to, nemaža populiacijos dalis dažnai laisvalaikį leidžia pasyviai - prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų. Taigi, itin didelę paros dalį žmonės būna fiziškai pasyvūs. Tačiau tokia tendencija pastebima ne tik tarp suaugusiųjų. „Sėdimas gyvenimo būdas“ ir fizinis pasyvumas yra paplitęs tarp vaikų, paauglių ir yra neigiamai susijęs su jų fizine ir psichokognityvine sveikata [1]. Konkrečiai, toks gyvenimo būdas sukelia daug sveikatos problemų bei didelį kognityvinių funkcijų trūkumą [2]. Tarp kognityvinio veikimo komponentų, slopinamoji kontrolė, darbinė atmintis ir pažinimo lankstumas vaidina lemiamą vaidmenį mokyklinio amžiaus vaikų vystymuisi ir jų mokymosi pasiekimams ar akademiniams rezultatams [3].

Ypač svarbu būti aktyviems ankstyvajame amžiuje. Vaikystė ir paauglystė yra kritiniai laikotarpiai ugdant judėjimo įgūdžius, lavinant sveikus įpročius ir kuriant pagrindą visą gyvenimą trunkančiai sveikatai ir gerovei. Reguliarus vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas gerina sveikatą ir fizinį pajėgumą. Palyginti su neaktyviais, fiziškai aktyvūs jaunuoliai turi: [4]

• Geresnę kognityvinę funkciją – atmintį, vykdomąją funkciją, apdorojimo greitį, dėmesį ir akademinius rezultatus
• Didesnį širdies ir kvėpavimo sistemos stiprumą
• Stipresnius raumenis
• Mažesnį kūno riebalų kiekį
• Tvirtesnius kaulus
• Ir kt.

Taigi, sportuojantis jaunimas gali džiaugtis ne vien tik geresne sveikata, bet ir kognityvinėmis funkcijomis. Galima drąsiai teigti, jog norint, kad vaikas geriau mokytųsi, yra būtina skirti laiko fizinei veiklai. Norint pasiekti geresnius akademinius rezultatus, svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus: verčiau praleisti kiek mažiau laiko prie ekranų ir rasti laiko teikiančiai malonumą fizinei veiklai. Tokiu būdu, tikėtina, pavyks efektyviau atlikti namų darbus: lengviau, per trumpesnį laiko tarpą ir minimalizuojant klaidų tikimybę 😊.

Fizinė veikla padeda pagerinti vaikų kognityvines funkcijas

Ričardas Pupeikis, „Budoros“ funkcinių treniruočių treneris, savo magistro baigiamajame darbe nagrinėjo fizinės veiklos ir kognityvinių funkcijų koreliaciją – būtent tai, apie ką mes šiame straipsnyje ir kalbame. Jis ištyrė, koks yra vienkartinės didelio intensyvumo funkcinės treniruotės liekamasis poveikis treniruotų paauglių kognityvinėms funkcijoms. Gauti tyrimo rezultatai nenustebino, o tik dar kartelį patvirtino, jog fizinė veikla (šiuo atveju – būtent funkcinės treniruotės) padeda pagerinti vaikų kognityvines funkcijas. Iš karto po treniruotės ir praėjus 2 valandoms po treniruotės paaugliai pagerino pagrindinius skaičiavimo įgūdžius, koncentraciją, darbinę atmintį, apdorojimo greitį, atrankinį dėmesį ir vykdomąją funkciją – daugelį faktorių, itin svarbių mokymosi procesui. Be to, yra įrodymų, kad dėl skirtingo fizinio aktyvumo intensyvumo jaunimo populiacijose gali padidėti akademiniai rezultatai ir vykdomoji funkcija - platus protinių funkcijų spektras, apimantis planavimą, atmintį, slopinimą ir selektyvų dėmesį [5].

Kalbant apie karatė treniruočių įtaką kognityvinėms funkcijoms, norime paminėti užsienyje atliktą tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti fizinės veiklos ir kognityvinių funkcijų sąryšį. Be to, šis tyrimas iš kitų išsiskiria tuo, kad tiriamieji buvo ne vaikai ar paaugliai, o vyresnio amžiaus žmonės (amžiaus vidurkis: 70 metų). Viena tiriamųjų dalis penkis mėnesius užsiėmė karatė, antra – fitnesu (žinoma, buvo ir kontrolinė grupė). Rezultatai parodė, kad 5 mėn. trunkančios karatė treniruotės buvo efektyvesnės nei fitneso treniruotės. Įrodyta, jog jos gali padėti pagerinti dėmesingumą, atsparumą stresui ir kitiems patiriamiems psichologiniams sunkumams, taip pat raumenų motorinės reakcijos laiką, tačiau 10 mėnesių trunkančios treniruotės yra dar efektyvesnės [6]. Dar būtų galima pridėti, jog šis tyrimas parodo, jog pradėti sportuoti karatė niekada nėra per vėlu.😊

Taigi, sportas ir kognityvinės funkcijos yra susijusios labai glaudžiu ryšiu. Kūno ir proto balansas yra be galo svarbus kokybiškam žmogaus gyvenimui. Dažniausiai protinės dalies harmonija šiandieniniame gyvenime integruojama savaime, pavyzdžiui, kartu su mokyklos lankymo pradžia. Tam, kad minėtasis balansas egzistuotų, savo dienotvarkėje reikėtų skirti pakankamai laiko patinkančiai fizinei veiklai 😊

 
ŠALTINIAI:

1.     Kiely, K.M., 2014. Cognitive Function. In: Michalos, A.C. (eds) Encyclopedia of Quality of Life and Well-Being Research. Springer, Dordrecht.

2.     A. P. Hills et al., 2007

3.     Liu et al., 2020

4.     Bidzan-Bluma and Lipowska 2018; Piercy et, al. 2018; World Health Organization. (2020)

5.     Harveson et al., 2016; Butavand et al., 2023.

6.     K. Witte et al., 2016. Journal of sports and Health Science 484-490.

Straipsnį parengė Tomas Lukaitis

Tomas Lukaitis yra karatė treneris, 1DAN meistras, Kyokušin karatė sportuojantis daugiau nei 11 metų. Šis sportas Tomą žavi savo filosofija ir tai, kad nepaisant nieko, karatė prasideda ir baigiasi pagarba." Tomas šių metų pavasarį prisijungė prie „Budoros“ turinio kūrimo komandos. "Visi mano kolegos žino, kaip mėgstu lietuvių kalbos gramatiką ir tekstais savo mintis man dažnai sekasi išreikšti kur kas geriau, nei žodžiais", - sako Tomas.